vanoti

vanóti, -ója, -ójo 1. tr. Kos58, M, J.Jabl, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DrskŽ perti pirtyje vanta: Nugarą vanóti DŽ¹. Vanók nevanójęs, vis tiek nugarą niežti ir niežti Ds. Vanót manę nereikia Nmč. Vaiką pirmą kartą par akis vanoja, kad gėdingas būtų Brž. Viena gulia, o kitos duodam su šluota, vanójam Kp. | refl. Rtr, Š, NdŽ, DŽ¹, Mlk, Aps: Eisma pirtin vanotųsi Kos90. Pirtė[je] su vanta gerai vanókis, t. y. perkis J. Užlipsi ir vanókis, [v]antą paėmęs Smal. Vyrai vanójas vantom Kli. Vanójas vantą beržinę susirišę Rdš. Anas ėgliu vanódavos Trgn. Cetulė vanójos sinkutėm notrėm Dglš. Tai seniau, jeigu skauda pusiáu ar ką, tai tada ir su dilgėm vanójosi, ir su ėglium Žž. Vantom kab ima vanótis! Dbč. Ot gera pirtis: daviaus, vanójaus, kad [v]antos in nugarą negaliu priglaust Slk. Kai pirtis šilta, tai gera vanotis Ul. Užsileja [v]andenio an krosnies, tada vanójas JT427. Uždėk šilimos, reiks vanotis Ps. Vanótis visi ukvatija, kai daug garo Klt. Išsitiesei an suolo ir vanókis Lš. An plautų užlipa vanótis, plautis, pasikaityt LKT239(Žml). Vanódavos pirtyse tėvai, o mes (vaikai) negalėdavom išlaikyt [karščio] Kvr. Prieš šventą Joną raganos vanódavos an rasos Kpr. Oi kur tu buvai, dieduli mano? – Pirtelėn vanótis, bobule mano DrskD236. Suserga žmogus, tuoj kuriama kuo karščiausia pirtis, ligonis vanojasi iki sąmonės netekimo rš. ^ Šiultumas [autobuse], nor vanókis! Slk. ║ mazgoti, prausti, maudyti: Vaikus reik tankiai vanoti, o ka ne – anie apskręsta Pln. ^ Ranka ranką vanója, kad abi būt baltos Dkš. Liko šuva nevanótas (apie ką nepadarytą, neatliktą, neįvykusį) Dglš. | refl.: Gavo [kunigas] silkinėje bačkoje vanotis Žem. Vanójuos ir iš vanos nenoru lipti Slnt. Mas liuobam vanósiamos blėkinė[je] vano[je] dukart par metus Pln. ║ refl. Dgp, Č, Mžš kapstytis, kuitinėtis, plunktis: Vištos inlenda par tvorą ir vanojas ežioj Švnč. Tai jos (vištos) tenai maudos tam smėly, vanójas Pin. Vištos prieš saulelę tik vanójasi Krs. Tai gyvuliai (vištos) – ar žemė, ar dulkės, vis vanójas Skp. Vanójas žvirbliai smėly, tai gal bus lietus Pnd. ║ refl. turkštis: Jei paukščiai vandeny vanojasi, bus didelio lietaus Pnd. Žąsys prieš atodrėgį vanójas Skp. ^ Po moliniu tiltu antytės vanojas (liepsna krosnyje) LTR(Kp). 2. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ¹, Ad, Lkš prk. smarkiai mušti, plakti, perti: Su kuolu kai pradėjo vanót Sld. Kad jau ir tėvas – kur tę matei teip vaikas be jokio pasigailėjimo vanót?! Paį. Tu jam duok vieną sykį valgyt, o trissyk vanók – tada iš jo bus žmogus Alvt. Kumeliam ka vanó[ja], ka vanó[ja] par šonus! Rd. Tą bobutę pradėjo vanót su tuo statiniu Dj. Nesulaukęs jo tėvelis, eina jo ieškoti, pasiėmęs bizūnėlį, eina jo vanoti LTR(Glv). Verbų rytą kas anksčiau už kitus atsikelia, tas miegančius žadina, vanodamas verbų rykšte sp. | prk.: Šį šimtmetį mes žirgą labiau botagu vanojom, negu gerą žodį jam tarėm sp. ^ Ar eisi – luptas būsi, ar neisi – vanotas būsi KrvP(Bsg). | refl. NdŽ: Iš karto, lig apsipranta, pasimuša [žąsys], vanójas gerai Rk. ║ mušant varyti: Vanója žąsis Juozupienė iš pievos Klt. ║ tr. daužyti į ką nors, blokšti: Pasideda kazlą kokį ar kubilą ir vanója [rugius]: būc, būc Sml. ║ refl. mojuoti, mosuoti (sparnus): Išeik pavakary, pamatysi tuoj: kad skrenda kaip kulpka [šikšnosparnis], nei sparneliais vanójas, nieko Plvn. 3. tr. prk. smarkiai barti, vainoti: Aš ją vanó[ja]u ažu tokius darbus Dglš. ║ NdŽ, Grdm, Plv apkalbėti. ║ vadinti, pravardžiuoti: Kas kitą durnium vanója – pats durnas Dglš. 4. tr. NdŽ prk. daug riekti, pjauti: Nevanok tokių storų riekių Pn. ║ dalgiu pjauti: Vanóju pievą, vanóju, ir vis žymės nėra Ukm. 5. tr., intr. Skr prk. smarkiai valgyti, kirsti, srėbti: Putros vanodamas, t. y. srėbdamas, ko nesuės daug J. Ale tai vanója, net sarmata iš pašonės žiūrėt Ldk. Kad vanója, kad vanója, net ausys kruta! Ut. 6. tr. Ps prk. gerti (ppr. alkoholinius gėrimus): Vanók tą čėrkikę, nelaikyk Krš.

◊ galvõj [bizùkai, žvìrbliai] vanójasi apie žmogų, kuris sunkiai protauja, kvailai mąsto: Galvõj bizùkai vanójas Švnč. Jam šiandiej galvõj vanójas Ut. Jau galvõj žvìrbliai vanójas Slk. káilį (šónus) vanóti mušti, plakti, perti: Tokiam verkiant reik káilį vanóti Ll. Tada medžioklis pačiupo žmogelį už kupros ir ėmė vanoti šonus J.Balč. Nu, vaikeli, tai tavo káilis vėl buvo vanójamas Sk.

liežùviais vanóti apkalbinėti, liežuvauti: Pasiskųst kam sarmata, sakis – ana išdurnėjo an senatvės, ir ims visi žmones liežùviais vanót Lš.

\ vanoti; apvanoti; atvanoti; įvanoti; išvanoti; nuvanoti; pavanoti; pervanoti; pravanoti; privanoti; suvanoti; užvanoti